Vastuvės
Gyvenime atsitinka labai daug kas ir tai primena filmą… Mes išsiskyrėme, tai padarėme labai gražiai. Su daugybe ašarų, buvo balandžio pabaiga, šalta, tačiau mes nuvykome prie jūros ir ant molo praleidome daug laiko… Aš išvykau į Kauną.
Tačiau Saulius niekada nenuleido rankų. Gėlės kas antrą dieną, kurias įteikt reikia važiuoti iš Klaipėdos į Kauną. Pirmą kartą su motociklu ir nuostabiai didele puokšte. Mes vaikščiojom Nemuno pakrante ir kalbėjomės. Dvi savaitės ir pilnas kambarys nuostabių gėlių. Sėdėjau prekybos centre priešais miegamojo baldus ir pasakiau savo vaikinui:
- Nieko nebus, aš nematau tavęs savo lovoje ir tolimesniame gyvenime.
Jis parvežė mane namo ir išvyko… Grįžau su sauja jo dovanotų rožių, pasakiau savo kambariokei ir verkiau savo kambary ir bandžiau paskambinti kam nors, kas mane paguostų, juk su Saulium buvau su beveik septynis metus. Bet niekas neturėjo man laiko.. Tada aš supratau, kad niekas niekada manęs neguos ir nemylės kaip jis. Aš čiupau telefoną ir skambinau JAM, tam žmogui, kuris ir laimėj ir nelaimėj tiek metų buvo šalia, nors pastaruosius metus mes buvom tarsi atskiri, bet visad buvom kaip vienas. Skambinau ilgai, vos jis pakėlė ragelį, aš sušukau:
- Grįžk!
Tai buvo tie žodžiai, kuriuos pasakiusi aš pasijutau laisva nuo savo jausmų, kurie spaudė man širdį ir įsimylėjau vėl. Mano kambariokė nusišypsojo apkabino ir aš užsimetusi striukytę išbėgau lauk. Kai pamačiau jį aš viską palikau praeity. Tai nebuvo logika, tai buvo meilė. Paprašiau jo vykti kažur toliau, ne namo, nelikti Kaune. Susidėjau kelis daiktus ir mes išvykome Vilniaus link, pamatę ženklą Druskininkai, pasukom link jų. Praleidome nuostabų savaitgalį. Grįžę mes nežinojom ar būsim kartu, bet aš sutikau su juo nuvykti susitikti su Sauliaus pusbroliu,kuris neseniai grįžo. Mes pietavome Klaipėdos viešbučio restorane ir pradėjom kalbėti apie vaikus ir aš netikėtai paklausiau:
- Kada tu man padarysi vaiką?
- Tada kai mes susituoksim..
- Kada?
- Kad ir ryt…
|Kitą dieną mes nuvykom į bažnyčią. Ir rugpjūčio 6 dieną, lygiai po septynerių metų, nuo mūsų susipažinimo mes prisiekėme vienas kitam meilę visam gyvenimui. Tai buvo nuostabios vestuvės su trokštama suknele, svarovski kristalų puokšte, kurią padarėme patys, tortu, kurį taip pat išsikepėme mes, tai pats gražiausias ir skaniausias tortas, ir pačiais artimiausiais draugais. Aš tikrai esu pati laimingiausia moteris pasaulyje. Po visų vėjų ir audrų mes esam kartu ir aš pagaliau glostau savo pilvuką, kuriame jau du mėnesius gyvena leliukas. Aš myliu savo vyrą ir savo gyvenimą. Niekada gyvenime nesigailėsiu to vieno žodžio, kurį ištariau laiku GRĮŽK.
Myliu tave, mano VYRE…
Patiko (1)